Žingsnis po žingsnio šis vaškas buvo kuriamas nuo 1992 metų. Sukurti tokį gaminį, kuris du sezonus ar ilgiau padengtų ploną lauke auginamo sodinuko kamieną ir prisitaikytų prie augalo augimo procesų, buvo sunkiai įveikiama užduotis. Patirtis parodė, kad netinkamai pasirinktos sudedamosios dalys gali pražudyti augalą. Pavyzdžiui, dėl šilto oro vaško molekulės gali ištirpti, susigerti į augalą ir jam pakenkti. Todėl vaško „Kvaae“ sudedamosios dalys buvo kruopščiai parinktos taip, kad nekeltų grėsmės augalams. Ši medžiaga buvo bandoma įvairiuose daug metų trukusiuose tyrimuose, kuriais siekta išsiaiškinti augalų fiziologiją ir augimo ypatybes. Persilaužimas įvyko, kai į vašką buvo įdėta balto pigmento, nuo saulės spindulių saugančio tiek vaško sluoksnį, tiek ir patį sodinuką. Be to, dėl balto vaško sluoksnio sodinuko paviršius tampa ryškus, o tai atbaido pušinius straubliukus. Būtent tai lemia, kad šie kenkėjai sodinukus puola rečiau ir jų mažiau randama ant augalo spyglių. Ankstesnių bandymų metu pastebėta, kad augalui augant ir didėjant jo skersmeniui vaško sluoksnis pradeda trūkinėti. 2010 m. į vašką buvo įmaišyta naujų aplinką tausojančių priedų, dėl kurių vaškas tapo elastingesnis ir įgijo kitų reikiamų fizinių ypatybių. Taip medžiaga prisitaiko prie augalų augimo procesų, kurie būdingi Šiaurės šalių miškų ūkių klimatui.